Liepos mėnesį vietoj atostogų gavau komandiruotę į Bergeną. Kad nebūtų nuobodu, atvyko ir pastiprinimas, taigi savaitgalį išsiruošėm paturistaut.
Mums pasisekė dėl oro - šiaip jau Bergenas yra labai lietinga ir vėjuota vieta, bet beveik visos viešnagės metu švietė saulė ir buvo palaimingi +20 šilumos. Todėl štai galite pasigrožėt Fløyeno kalnu (dešinėj), nes paprastai jo viršūnės per debesis nesimato.
Pripratus prie bokštuoto ir katalikiško Vilniaus senamiesčio, Bergene pirmiausiai pasigedau bažnyčių. Ne taip, kad man jų reiktų, bet tiesiog neįprasta, kad visam miesto centre tėra vos kelios bažnyčios. Čia - viena iš tų, kurios matosi, nes nėra mažesnės už aplinkinius triaukščius gyvenamuosius namus: šv. Jono bažnyčia.
Dėl nuolatinės drėgmės Bergeno apylinkėse nesveikai žalia. Patiko vijokliais apaugę namai, nemažai tokių. Norėčiau, kad ir aplink mano langus taip būtų.
Slankiodami aplink bažnyčią užtikom laivininkystės muziejų. Kaip sąžiningi turistai, užėjom, nes studentams nemokamai, ir dar neatrodė, kad gaištam laiką. Paskui paaiškėjo, kad būtų buvę geresnių alterantyvų negu pavaikščiot po patalpą, kur pridėliota daiktų, bet negaliu sakyt, kad buvo neįdomu. Matėm dubenį su plokšte, kokia naudojosi Ragnaras iš serialo "Vikingai" - kažkaip nesugalvojau nufotografuoti, bet principas toks: dubuo su vandeniu, kuriame plūduriuoja plokštė su kyšančiu pagaliuku per vidurį, it koks saulės laikrodis. Kai laivas plaukia į pietus, kasdien per pietus pasižymimas pagaliuko šešėlio ilgis tuo metu, kai šešėlis trumpiausias. Ir kai pamatai, kad trumpiausias šešėlis tampa tolydžio trumpesnis, supranti, kad tikrai esi piečiau negu išplaukimo taškas.
Dar matėm visokių medinių moterų su derliaus kaupinais krepšiais ir vyrų su žuvim rankoje - t.y. laivo pirmagalių. Tų pirmagalių, beje, galima atsitiktinai užeit ir vidury miesto, nes vienas kitas tiesiog kabo ant pastato sienos. Bet vikingai tokiom puošmenom neužsiiminėjo, va jų laivo rekonstrukcija jums iš arti.
Paskui pasiekėm savo tikslą - Bergeno universiteto muziejų. Norėjom į gamtos istorijos skyrių, bet po kojom pirmiau pasimaišė kultūros istorijos pastatas. Ko gi neužeiti, studentams vėlgi nemokamai, o ir ekspozicijos žadėjo įvairių dalykų, tarp kurių - Madagaskaro ir Senovės Egipto skyriai.
Pirmam aukšte prisižiūrėjom vikingų papuošalų ir vėlesnių laikotarpių liaudies gyvenimo atributų. Kažkiek primena lietuvių liaudies meną, ar ne?
Paskui sekė bažnyčios skyrius, kuriame geriausia dalis - autentiški medžio drožiniai-sienos iš medinių bažnyčių. Plokštės didelės, tamsios ir sunkios, bet tokiais dailiais ir painiais raštais, tikrai padeda galvot ta kryptim, kad pats esi mažas ir nepajėgus suprast sudėtingo tave supančio pasaulio.
Kadangi mum tokios mintys ne prie širdies, bažnyčių aukšte neužsibūnam ir lipam į egzotikos skyrių.
Pasirodo, norvegai ekspedicijas rengė ne tik į Arktį ir Antarktį, bet ir per vidurį tarp jų - į Madagaskarą. Žinoma, tai buvo XIX a. misionieriai, siekę atversti vietinius į tikrąjį tikėjimą, na, ir šiaip užsiimt visokia humanitarine veikla. Kiek teko skaityt, tai tų misionierių palikti detalūs užrašai apie gentainių kasdienybę ir apeigas iš tikrųjų pasitarnavo senojo tikėjimo išsaugojimui. Va taip va, o nuotraukoj - šioks toks lootas, parsigabentas/parsiųstas namo.
Ne veltui įdomiausi skyriai yra pačiam muziejaus gale (tiksliau, viršuj) - pats vaikščiojimas jau po antrą muziejų ir žiūrinėjimas jau ėmė atsibost... Egipto skyrius pasitiko hieroglifų abėcėle. Įtariai spoksojau į ją, nes nu ką ten daro norvegiški æ, ø ir å? Bet tada išrišau, kad simboliai priskirti raidėms fonetiniu principu: c, k, x yra tas pats indelis, f ir v yra ta pati gyvatė, priešakiniai balsiai - plunksnos, o galiniai - paukščiai. Filologės sieloj ramu, galima eit toliau.
Kažkokio diplomatinio reikalo dėka Bergeno miestui dar anam šimtmety buvo padovanota ciela mumija su visu savo sarkofagu. Bet kadangi mumijos yra labai banalu, tai tos nuotraukos nedėsiu, vietoj to - mumijos rentgeno nuotrauka.
Muziejaus kieme dėmesį patraukė šarka. Bergene baisiai daug šarkų - jos visur, ir tokios įmitusios, didesnės nei Vilniuj. Ilgai aš paskui ją strikinėjau, bet galiausiai prigavau porą portretų.
Tai tiek džiaugsmo buvo pirmą nedarbo dieną Bergene. Dar bus įrašas apie kitą nedarbo dieną Bergene, su daug gyvuliukų ir akmenukų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą